srygt

srýgt interj. 1. bakst, durst: Tas jam srýgt peiliu pašonėn! Prng. Medžian kirvį srygt – jam skiedra kakton srygt (d.) Prng. 2. šmaukšt, šmykšt: Tai anas srygt jai (karaliūčiai) bizūnu išilgo, tada srygt jai skerso, net skūra persiskyrė TDrIV267(Prng). 3. dilgt, smilkt: Išvydau skolinyką – po kriūtine srýgt! Tvr. Srygt širdin, [policininko] stovylą išvydus Ign.